Viešoji erdvė suskaidoma į dvi funkcines zonas: rekreacinę – gamtišką ir reprezentacinę –  miesto aikštę. Esamoje situacijoje šios dvi zonos yra atskirtos aktyvia respublikos gatve ir nedalyvauja bendrame viešosios erdvės gyvenime ir kūrime –  projekte buvo siūloma apriboti  gatvės eismą ir apjungiant šias dvi zonas sustiprinti pilnavertį nepertraukiamą viešosios erdvės funkcionavimą. Miesto aikštės zonoje kuriama skulptūrinė kompozicija iš mozaikinio betono, kuri reprezentuotų naujosios akmenės kaip pramonės klasterio charakterį ir savitumą. Atlūžusių betoninių plokštumų kompozicija – tai šviesos, želdinių ir betono dialogas, kuris spinduliuoja ir spinduliai nusitęsia iki rekreacinės zonos ir ją apjungia į vieną kompozicinę struktūrą. Betono pasvirusiose ir horizontaliose plokštumose siūloma įspaudais įamžinti svarbiausias miesto datas, reikšmingiausius įvykius. Žalioji zona urbanistiškai labai svarbi tiek miesto žaliojo karkaso nepertraukiamos visumos kūrime, tiek viešosios erdvės struktūros kūrime. Parko šaligatvių struktūra dalinai atkartoja esamų nusistovėjusių takų schemą, tačiau atsiranda papildomos kryptys, kurios dalyvauja visos viešosios erdvės urbanistinės struktūros kompozicijoje. Šioje takų struktūroje kuriamos jaukios erdvės poilsiui, kuriose atsiranda betono tema, tarsi atskilę „inkliuzai“ nuo pagrindinės aikštės kompozicijos.