Pastato kompozicija susideda iš dviejų prastumtų stačiakampių tūrių. Apatinio tūrio ašis lygiagreti Nemuno vagos kranto linijai, viršutinio tūrio ašis lygiagreti Juozapavičiaus g-vei. Viršutinis tūris apatinio atžvilgiu pastumtas arčiau geležinkelio linijos, kas suminkština perėjimą prie esamo užstatymo. Geležinkelio ir apatinio tūrio ašių susikirtimas smailiu kampu sudaro kompozicinės įtampos mazgą. Tūris skaidomas asociatyviais elementais, siekiant netik giminingumo su tiltu, bet ir harmoningumo su esamu Juozapavičiaus g-vės užstatymu. 

Viršutinis ir apatinis tūriai atskirti žaliu stogu, kuris yra mediumas tarp žalių Fredos ir Aukštųjų Šančių kalvų. Žalias stogas persisunkia į viršutinio tūrio  plyšius „šviesos laidininkus“. Plyšių reflektinis žalias stiklas atspindės ir lūžinės sudarydamas kalvos įspūdį.